Apie skyrybas

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
LR Civiliniame kodekse (toliau – LR CK) nurodyti konkretūs skyrybų pagrindai ir tvarka: santuoka gali būti nutraukta trimis skirtingais būdais, t.y. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
Tačiau toks skirstymas yra iš dalies klaidinantis. Svarbu žinoti, kad ir esant kurio nors sutuoktinio (ar abiejų) kaltei dėl santuokos ir šeimos iširimo, galima išsiskirti tarpusavio sutarimu. Ir priešingai – nei vienas nesant kaltam, gali tekti skirtis ginčo tvarka, t.y. dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagrindinė sąlyga, pagal kurią pasirenkamas skyrybų būdas – tai, ar sutuoktiniai sugeba susitarti dėl santuokos nutraukimo, turto ir vaikų padalijimo patys, ar tarp jų kyla ginčas, kurio negalima išspręsti taikiai, todėl būtina teismo pagalba.
Svarbu žinoti, kad teisinių padarinių sukelia tik pagal įstatymą įformintas santuokos nutraukimas. Todėl faktinis santuokinių santykių nutrūkimas, neįforminus skyrybų teismo tvarka, teisinių padarinių nesukelia.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja per trisdešimt dienų nuo priėmimo, jeigu nėra apskųstas apeliacine tvarka. Apskųstas apeliacine tvarka, teismo sprendimas, jeigu nėra panaikinamas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Santuokos nutraukimo momentas turi svarbią teisinę reikšmę, nes su juo siejamas turtinių ir asmeninių neturtinių sutuoktinių tarpusavio santykių pasibaigimas. Tik išsiskyrę buvę sutuoktiniai gali sudaryti naują ar įregistruoti partnerystę ir panašiai.