Greitai ir patikimai išreikalausime alimentus (išlaikymą vaikams) iš jų nemokančių tėvų.
Svarbu – alimentus galima prisiteisti, ir nenutraukus santuokos!
Kiek galima prisiteisti alimentų?
Įstatymas nenustato nei konkrečios mokamo išlaikymo sumos, nei procento nuo pajamų. Visais atvejais, jei tėvas ir motina tarpusavyje nesusitaria dėl mokamų alimentų dydžio, juos nustato teismas, vadovaudamasis žemiau nurodomais kriterijais.
Išlaikymo paskirtis – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio (alimentų), turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (alimentams) (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus.
Nustatydamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų – darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinius atlyginimus, pensijas, stipendijas, socialines pašalpas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendus, gaunamus iš akcijų ir pajų; 2) pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; 3) kilnojamąjį (automobilius, laivus, kitas transporto priemones, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius ir kt.) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; 4) vertybinius popierius (akcijas, pajus); 5) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą; 6) finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą (alimentus) nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo (alimentų) įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už vieną minimalų gyvenimo lygį (MGL).
Kokia forma mokamas išlaikymas?
Išlaikymo forma gali būti:
1) kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (alimentai);
2) konkreti (vienkartinė) pinigų suma;
3) tam tikro turto priteisimas vaikui.
Pagrindinė ir dažniausiai nustatoma išlaikymo forma, be abejo, yra periodiniai alimentai. Tokia forma geriausiai patenkina vaiko poreikius nuolat gauti reikalingas lėšas pragyvenimui. Tačiau, esant reikalui, gali būti nustatoma ir kitokia forma, pavyzdžiui, išlaikymą privalantis asmuo neturi darbo ir pajamų, arba dirba ne nuolat, ketina išvykti į užsienį. Tokiu atveju išlaikymas iš jo gali būti priteistas nekilnojamuoju turtu.
Iki kokio amžiaus priteisiami alimentai?
Įstatymas nustato, kad išlaikymas mokamas nepilnamečiams vaikams, t.y. iki 18 metų amžiaus. Tačiau egzistuoja galimybė išlaikymą gauti ir vėliau, net iki 24 metų amžiaus. LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Šis straipsnis suteikia galimybę vaikams sulaukusiems pilnametystės kreiptis į teismą dėl tolimesnio tėvų išlaikymo iki kol jiems sukaks 24 metai. Ieškinį teismui turi teikti pats vaikas. Paminėtina, jog teismas spręsdamas išlaikymo klausimą vertina paramos suteikimui reikšmingas aplinkybes, kurios skiriasi kiekvienoje byloje.
Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas), taip pat, nustatant paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį.
Skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiui ir pilnamečiui vaikui yra tas, kad pirmuoju atveju įstatymas besąlygiškai pripažįsta, kad išlaikymas yra būtinas ir besąlygiškai teikiamas. Pilnamečiui vaikui teismai besąlygiškai priteisia išlaikymą tik, kol jis baigia vidurinę mokyklą. Vėliau (studijų laikotarpiu) išlaikymo priteisimas priklauso nuo nurodytų įstatyme sąlygų vaikas turi studijuoti dieniniame skyriuje, būti ne vyresnis nei 24 m. bei įrodyti, kad parama jam yra reikalinga, t.y. jis neturi galimybės dirbti, gauti paskolą, naudoti savo asmeninį turtą.